Žmogaus ir šuns ryšys

Žmogaus ir šuns ryšys pastaruoju metu yra vis labiau mokslininkų nagrinėjama tema. Vis dažniau yra pripažįstama, kad šunys savo socialiniais įgūdžiais daugiau ar mažiau yra panašūs į žmones. Šunims vienatvė atneša liūdesį, baimę, nepasitikėjimą, agresiją bei kartais net depresiją. Jie yra linkę komunikuoti su kitais gyvūnais bei žmonėmis, todėl ryšys su savo šeimininku jiems yra itin svarbus.
Kas lemia tokį stiprų žmogaus ir šuns ryšį?
Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad begalinį šuns norą kuo daugiau laiko praleisti su savo šeimininku lemia neuropeptido oksitoksino išsiskyrimas. Oksitoksinas yra pagumburio liaukoje sintetinamas hormonas. Šio hormono išsiskyrimas yra siejamas su teigiama emocine būsena. Daugybė mokslinių tyrimų parodė, kad žmogui leidžiant laiką kartu su savo šunimi, jį dresuojant, žaidžiant ar glostant, tiek žmogaus, tiek šuns kūnuose yra nustatomas žymus oksitocino padaugėjimas. Taip pat, šis hormonas lemia ir šunų jautrumą žmogaus emocijoms bei nuotaikoms. Mokslininko MacLean ir kitų 2017 m. atliktame tyrime buvo įrodyta, kad šuniui su savo šeimininku praleidus kartu 10 minučių, per kurias jis patyrė teigiamas emocijas (žaidė, glaustėsi ar pan.), šuns kraujo plazmoje oksitocino kiekis padidėja 6%, o seilėse net 39%.
Kuo žmogaus ir šuns ryšys gali būti naudingas žmogaus sveikatai?
Kartais yra pamirštama kokį stiprų teigiamą poveikį žmogaus sveikatai gali suteikti net paprasčiausias šuns glostymas. Teigiamos emocijos glostant savo augintinį žmogaus organizme skatina oksitocino, fenilacto rūgšties, prolaktino, b-endorfino ir dopamino išsiskyrimą. Tai sukelia teigiamus fiziologinius pokyčius žmogaus organizme. Šių medžiagų išsiskyrimas lemia kvėpavimo sulėtėjimą, kraujospūdžio sumažėjimą, širdies ritmo retėjimą bei streso hormonų slopinimą. Moksliniais tyrimais, taip pat, buvo įrodyta, kad žmogaus priartėjimas prie šuns sukelia ir teigiamą smegenų veiklos suaktyvėjimą. Tyrimo metu buvo analizuojama žmogaus smegenų veikla, žmogui esant skirtingais atstumais nuo tiriamojo šuns. Kuo arčiau šuo priartėdavo – tuo labiau padidėdavo žmogaus smegenų aktyvacija.
Kaip atsiskyrimas nuo šeimininko gali paveikti šunį?
Dažnai po ilgo laiko leidimo kartu šunims yra sunku atsiskirti nuo šeimininko. Neretai palikti vieni šunys patiria būseną, vadinamą „atsiskyrimo nerimu“. Įprastai ši būsena lemia nepageidaujamą elgesį, tokį kaip irzlumas, nuolatinis lojimas, baldų graužimas bei šlapinimasis namuose. Dažniausiai tokia situacija pasitaiko šunims, kurių šeimininkai grįžta į darbus po ilgo laiko nuolatos būnant kartu. Tai buvo itin aktualu šunims, kurių šeimininkai per COVID-19 pandemiją didžiąją laiko dalį praleido namuose, o jai pasibaigus grįžo į darbus palikdami augintinius vienus visai darbo dienai. Siekiant išvengti šios nepageidaujamos augintinio būsenos yra rekomenduojama laikytis šuniui įprasto laiko leidimo kartu grafiko.
Naudoti informacijos šaltiniai:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1558787818301709